Arduino programavimo aplinka

   Programoms rašyti arduino.cc projektas siūlo savo pritaikytą nemokamą programinę įrangą „Arduino“. Tai „Wiring“ pagrindu sukurta programa, labai paprasta, bet mums jos pradžioje tikrai užteks 🙂 arduino.cc pastoviai tobulina programinę įrangą, todėl naujausia jos versija visada rasite pas gamintoja. Beja „Arduino“ programinė įranga parašyta ne tik Windows šeimos kompiuteriams – liko nenuskriausti ir Linux myletojai ir Mac gerbėjai. Kaip minėjau – lekiam pas gamintoją ir siunčiamės naujausią versiją. Straipsnio rašymo metu išėjusi buvo 1.0.4 versija. Aptarsim Windows šeimos kompiuterius, Mac neturiu, o gal kuris Linux gerbejas aprašys kaip tai daryti su pingvinu 🙂

   Parsisiuntus .zip archyvą patartina programinę įrangą išarchyvuoti „c:\arduino“ – jau įprotis tapo o ir gamintojas taip pat siūlo.

   Jungiam savo Arduino plokštę prie kompiuterio USB jungties, jei pirmą kartą jungiamas – instaliuojame tvarkykles, ir paleidžiame programėlę.

  Vaizdas turėtų gautis panašus, norėtūsi iš kart pabandyt programuot – neskubėkit, pradžioje reikia nusistatyti mūsų naudojamą Arduino plokštę – einame į „Įrankiai –> Plokštė –> {pasirenkamas plokštės tipas}“ ir pasirinkti kompiuterio-Arduino bendravimo portą „Įrankiai –> Nuoseklusis Portas –> COM{porto numeris}“. Iš paveikslėlio matyti, kad pavyzdžiui pas mane pajungta Arduino Uno plokštė ir ji bendrauja su kompiuteriu per COM19 portą (paveikslėlio apačioje dešinėje). Kas maloniai nustebino – programa išversta į lietuvių kalbą ir vertimas tikrai puikus.

   Kaip ir viskas, galima pulti rašyti savo kodą, kompiliuoti jį ir krauti į kontrolerį 🙂

Arduino programavimo pradžiamokslis

   Gaunu daug laiškų, kuriuose prašoma padėti išmokti nuo "nulio" elektronikos pradmenų bei programavimo. Robotų kūrimas – labai plati sritis – tai ir modeliavimas, konstravimas, mechanika, elektronika, programavimas ir t.t. Kažką galima sukonstruoti iš jau esamų komponentų, pradedant dirbti rimčiau jau tenka patiems konstruotis modulius, juos derinti ir po to dar priversti dirbti 🙂

Pamokos:

1. Arduino ir kompiuteris

1.1 Arduino jungiam prie kompiuterio

1.2 Arduino programavimo aplinka

1.3 Windows 8 64 bit ir Arduino nedraugauja – nesamonė

 

2. Arduino programavimas

2.1 Pirmoji programa

2.2 Šviesoforas. I dalis

2.3 Šviesoforas. II dalis. Kintamieji

2.4 Šviesoforas. III dalis. Ciklas

2.5 "Labas, pasauli!"

 

 

Jeigu turite rašytojo ir pedagogo gyslelę – kviečiu prisidėti prie pamokų sudarymo – padėkime jaunimui augti ir mokytis

„akytės“ linijos sekimui

robotuko akys   Kaip jau rašiau – linijos sekimui naudojame IR (infraraudonųjų spindulių) "akytes" (daviklius). Mes pasitarėm ir aš eilinį kart nusprendžiau ( "mi pasovetovalis' i ja reshil…") – naudojam 2 moduliukus iš viso 4 daviklius linijos padėčiai nustatyti (2 kanalų infraraudonųjų spindulių linijos sekimo sensorius).

Sumontuoti jie atrodo taip:

Komparatorius su šviesos diodų indikacija

Bendras vaizdas

Patys UV davikliai (4 suporuoti UV siųstuvai-imtuvai)

p.s. nesijuokit – jungčių kištukai išlupti iš senų kompų, todel ant jų dar likė užrašai "HDD LED", "SPEAKER" ir t.t. ateity padarysim lipdukus kad sumarkiruot visas jungteles ir nepasimest laikui begant 🙂

Ratai, ratai, rateliukai…

robotuko ratai   Ratai ratai rateliukai sukas rieda nuo kalniuko… Aha, vaikystes eilėraštukas. 🙂 Pagaliau. Išlaukus ilgus 2 mėnesius jie atvažiavo. Rašiau apie važiuoklės pasirinkimą ir tada jau turėjau vikšriukus, o dabar jau turime ir ratukus, reduktorius prie jų ir po varikliuką prie kiekvieno rato.

   Ratų dydžiui palyginti pridėjau šalia ir vikšrinę – ne tokie tie ratai ir maži 🙂

   Turėtų gautis kažkas panašaus į šitą

Robotuko „akys“

linijos sekimo daviklis   Kadangi rungtis – linijos sekimas, mūsų robotukas turi aptikti tą liniją. Linijos aptikimui naudosime infraraudonųjų spindulių daviklius. Pats daviklis sudarytas iš infraraudonųjų spindulių (IR) siūstuvo – IR šviesos diodo, IR imtuvo – IR foto diodo ir komparatoriaus, kuris analoginį signalą pavers į skaitmeninį.

   Baltas paviršius atspindi spindulius, juodas paviršius juos sugeria. Kadangi nera tokių idealių baltų-juodų paviršių kurie sugeria visu 100 procentų – tam reikalingas komapratorius. Mes matuojame atsispindinčius IR, todėl reguliuojame komparatorių pavyzdžiui taip, kad jei IR yra iki 30 procentų – tai bus juodas paviršius – loginis 0, jei daugiau nei 30 procentų – baltas paviršius – loginis 1. Reguliavimas ir jautrumas bus nustatyti bandymo metu, jautrumas priklausys nuo išorinio apšvietimo, paviršiaus, atstumo iki linijos ir t.t.